įsisąmoninimu grįstų psichologijos intervencijų mokytoja (ang.mindfulness), sąmoningų mankštų instruktorė, kineziterapeutė, kvėpavimo terapijos specialistė, WHM praktikė, Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos narė.

Neabejoju, kad kiekvieno žmogaus gyvenimo istorija turi svarbų tikslą.

Savo istorijos dėka, Auksė, pamažu tapo vis labiau pastovesnės būsenos tarp besikeičiančių aplinkybių. Nors buvo suaugusio žmogaus kūne, bet neturėjo savo vertybinio centro. Tokio centro, į kurį galėtų atsiremti sunkumų, nepastovumo akimirkomis. 

Tad svarbesnė buvo kitų žmonių nuomonė nei savoji. Gyveno prisitaikyme, savo poreikių ignoravime, puikybėje, vidiniame maište. Mergina jautėsi siaubingai – draskoma prieštaravimų, kaltės, pykčio. Nors jei būtumėte paklausę aplinkinių, tai būtų pasakę, kad jai puikiai sekasi, yra linksma.

Ilgus metus buvo užstrigusi priklausomybėje nuo kitų nuomonės dėl savo nežinojimo. Palengva atsirado žinojimas apie nepriklausomybę, ieškant ligos – skydliaukės  hypofunkcijos -priežasčių. 

Nepriklausomybė gali pasireikšti pasisakymais – AŠ galiu pati padaryti, AŠ esu pati atsakinga, AŠ galiu rinktis. Tačiau tokia nepriklausomybė be vertybinio pagrindo kėlė pavojų sveikatai, savivertei.

Didelis noras – iškelti nepriklausomybės reikšmę – kilo iš baimės, kad gali kas nors valdyti, nuspręsti už ją. Nesijautė saugi. 

Vėliau, moteris, suprato, kas suteikia žmogui saugumą ir padeda jaustis iš tiesų nepriklausomu.

Tapusi nepriklausoma toliau turėjo mokytis tarpusavio priklausomybės. 

Šioje kelionėje teko keletą kartų patirti AHA momentus, kurie skatino kurti.

Daugybė maldų ir ryžto buvo varomosios jėgos. 

1997 – 1999 

Auksė įstojo į Kauno medicinos universiteto medicinos fakultetą. Besimokant antrame kurse prasidėjo stiprūs galvos skausmai – migrena -, kurių metu susirangydavo į kamuoliuką ir siūbuodavo. Jokių aiškių priežasčių ligai paaiškinti neturėjo nei ji pati, nei gydytojai. Studijos sekėsi labai gerai, atrasdavo laiko laisvalaikiui, draugams, o tuo metu juk gyvenimas apie tai ir sukosi. 

Kaip dabar girdžiu vienos gydytojos sakomus žodžius: 

– Vaikeli, keisk gyvenimo būdą.

Einu iš poliklinikos į bendrabutį ir verkiu iš bejėgiškumo, klausdama savęs – Ką aš galiu pakeisti? 

Neužilgo susipažino su dabartiniu vyru. Po metų laiko jis pasiūlė kartu važiuoti į Londoną užsidirbti bendram gyvenimui. Išvyko, o tai reiškia pakeitė savo gyvenimo būdą.

Po mėnesio laiko dingo stiprūs galvos skausmai – migrena. Ši patirtis pasiliko ilgam, jaunos moters atmintyje. 

1999 – 2002 

Tai buvo psichologinių barjerų perlipimo laikotarpis gyvenant svečioje šalyje, bet be galvos skausmų.

Išvykimas į užsienį sukėlė nusivylimą MANIMI šeimoje. Ji jautė ir girdėjo tėvų nusivylimą.

Tuo pačiu metu jautė, kad elgiasi teisingai. Išgyveno labai sunkią psichologinę būseną, nes neturėjo jokio suvokimo kaip būtina klausytis širdies (nuojautos) ir duoti protui (vadybininkui) vykdyti visus pajautimus.

Per šiuos metus suvokė kokia yra nedrąsi, kaip savimi nepasitiki ir koks svarbus kitų įvertinimas. Vis tik svarbiausia pastebėjo, jog turi daug valios, kantrybės, atkaklumo. 

Labai palengva pradėjo susimąstyti kokios aplinkybės panaikino galvos skausmus.

2002 – 2005 

Šiame laikotarpyje būsimoji instruktorė grįžo į Lietuvą ir perstojusi į Sporto Universitetą, įgijo kineziterapeutės specialybę. Studijos sekėsi puikiai, gyvenimo sąlygos irgi buvo nuostabios, tačiau sugrįžo galvos skausmai. Atsirasdavo tokių sveikatos sutrikimų (pvz.: įtariamas galvos smegenų auglys), kurie „rodė“, kad vidinis pasaulis nesutaria su matomu išoriniu pasauliu. 

Pirmosios pagalbos priemonės buvo sportas ir sveika mityba. Tai priemonės, kurios veikė kaip nuskausminamieji vaistai.

Pasirinktas sportas ir sveika mityba ne todėl, kad aiškiai suvokė ką daro dėl savęs, o dėl to, kad pagal tuometinį savo supratimą tik šias priemones matė egzistuojančias kaip pagalbos priemones. 

Ilgą laiką tokios vienpusės, pasekmes, paslepiančios priemonės, buvo veiksmingos. Tačiau juk priežastys liko nepanaikintos! 

Šio laikotarpio pabaigoje dovanų gavo knygą – J.Murphy „ Jūsų pasąmonės galia“. Taip prasidėjo domėjimasis apie mąstymo įtaką savam gyvenimui. 

2005 – 2008 

Šiuo laikotarpiu, Auksė, atidarė kineziterapijos kabinetą privačioje klinikoje. Po metų darbo instruktorė pastebėjo, kad daugelis žmonių geriau pasijaučia, kuomet suderina išklausymą su atliekamomis mankštomis, kitomis procedūromis. Laimės jausmas, kad gali padėti žmonėms, Auksę skatino domėtis įvairiais psichologiniais metodais. 

Vienas svarbiausių įvykių šį laikotarpį – taikomosios kineziologijos seminarai. Tuo metu Lietuvoje jokiame universitete dar nebuvo nei dėstoma, nei taikoma klinikinėje praktikoje taikomoji kineziologija. Tad tai labai praplėtė požiūrį, kaip žmoguje vyksta procesai įvairiuose lygmenyse (fiziniame, psichiniame, energetiniame).

2008 – 2015 

Šį laikotarpį galima užvadinti „auksiniu“, nes visi atsitikę geri ir blogi įvykiai davė stiprų spyrį, kad pagaliau pajudėtų stipriau. 

2008m. pagimdė dukrytę. 

Pagimdžius dukrytę, regėjimo stiprumas atsistatė iki normalaus (iki to laiko nešiojo ne nuolatiniam nešiojimui skirtus akinius nuo vidurinės mokyklos). Labai troško turėti vaikelį, nes tai siejosi su kažkokia nauja pradžia…

Manau, kad mūsų laimės pojūtis daro neįtikėtiną įtaką mūsų sveikatai. 

Bet… gimdymas iškėlė į paviršių ir pasislėpusią ligą – skydliaukės hypofunkciją, kuri iš pradžių buvo diagnozuota kaip pogimdyvinė depresija. Kadangi maitino vaiką krūtimi, tai pagrindinė gydymo priemonė buvo sportas. Bandyta praktikuoti meditacijas, gilintis į kinų mediciną. 

2011m. pagimdė sūnų. 

Dviejų vaikų auginimas , perfekcionistei, sukėlė didžiulį iššūkį. Tuo metu moters manymu nesugebėjimas būti tobulai visose srityse, tai tolygu nustoti gyventi. Gydytojai – psichoterapeutai be jokių tyrimų, tiesiog išrašinėjo vaistus – antidepresantus. 

Negalėdama pakęsti minties, jog turi būti priklausoma nuo vaistų, nuolatos ieškojo, kas dedasi su ja? Ir kaip gali sau pati padėti?

Pavargusi nuo pagalbos paieškų ir tuo pačiu metu vis dar turintį viltį, visai netikėtai rado sąmoningo kvėpavimo užsiėmimus. 

Sąmoningo kvėpavimo ir dvasinės mokytojos mokoma apie žmogaus prasmę, gyvenimo situacijų priėmimą ir pan., dėka, Auksė pradėjo gyventi be jokių vaistų. 

2014 – 2015 

Baigė kvėpavimo specialistės kursus. Taip pat pilateso mankštos instruktorės kursus. 

2015 pab. išvyko su dvasine mokytoja į Babaji ašramą Indijoje. Šioje kelionėje išmoko atskirti – kada iš tikrųjų protas yra tyloje. 

Pajautė aiškiai širdimi, kad pirmiausia turi rūpintis SAVO ir šeimos VERTYBIŲ puoselėjimu, nes šeima yra tautos svarbi dalis. Taip pat šioje kelionėje suprato, kad mes, lietuviai, visko turime savojoje šalyje – ir dvasinių mokytojų, ir stiprių dvasinių vietovių.

2015 – 2016 

Savanoriškai skyrė laiko išpildyti savo idėjai – platinti dėmesingo įsisąmoninimo galimybes mokyklose ir darželiuose. 

Tikslas buvo supažindinti vaikus su idėja, kad į mankštą galima „pažvelgti“ žaismingai, kūrybingai. Kad šią savo idėją išpildyti – kūrė mankštas, kaip istorijas – „ Medis“, „Klajonės po mišką“. 

2014 – 2019 

Pradėjo rašyti tinklaraštį Ramybespalepe.lt ir įkūrė saviugdos studiją „Ramybės Palėpė“.

Pagrindinė mano veiklos idėja – puoselėti gerovės principus: fizinio kūno – jis turi būti sveikas; tarpusavio santykių – santykiai su savimi ir kitais žmonėmis, rūpinimosi vienas kitu pagrindu; santykių su gamta palaikymas, ją tausojant. 

Moteris subūrė moterų būrį, su kuriomis mankštindavosi. Organizuodavo, tradicijas puoselėjančias, šventes. 

2017, 2018, 2019 

Dalyvavo Kleboniškio bendruomenėje vykdomuose projektuose „Sportuokime, gyvenkime sveikiau ir aktyviau“.

Šie projektai buvo ypatingai geras pasirinkimas, nes suartino bendruomenės žmones: žmonės pradėjo sveikintis vieni su kitais, pasibaigus projektams veiklos tęsėsi toliau pačių žmonių iniciatyvos dėka. 

2018 

Baigti 10 sav. Fundamentalūs WimHof metodo kursai.

Pradėdama šį kursą turėtas ketinimas – pasitikrinti AR TIESA, kad sergant skydliaukės hypofunkcija (autoimunine liga) galima šaltį paversti savo draugu. 

Kai pastebėjo Wim Hof (Ledo žmogus) kursą, jau kelis metus buvo praktikavusi kvėpavimo technikas ir pilateso mankštą. Tad papildomai į kasdienius ritualus įtraukti šalčio toleravimo terapija bei kvėpavimo sulaikymo praktikavimas.

2018 – 2019 

Baigti dėmesingumo ugdymo (ang. mindfulness) instruktorės kursai. 

Sukūrė saviugdos programą „Namai nuosavame kūne“.

2020

Sukūrė ir pradėjo vesti užsiėmimą „Poreikių realizavimo dirbtuvės“.

2022 

Pradėjo dalinti žiniomis contribee platformoje.